MILIJONAI krikščionių yra nutarę Kalėdų nešvęsti. Ar jie jaučiasi kažko brangaus netekę? Ar jų vaikai nesijaučia nuskriausti? Štai ką sako Jehovos liudytojai iš įvairių pasaulio kampelių.

Jėzaus Kristaus atminimas. „Prieš tapdama Jehovos liudytoja retai eidavau į bažnyčią. Jei ir nueidavau, tai tik per Kalėdas ir Velykas. Bet ir būdama bažnyčioje nelabai galvodavau apie Jėzų Kristų. Dabar nešvenčiu Kalėdų, tačiau dukart per savaitę lankau krikščionių sueigas, be to, nuolat mokau žmones to, kas apie Jėzų rašoma Biblijoje“ (EVA, AUSTRALIJA).

Džiaugsmas duoti. „Kaip gera gauti dovaną, kai jos nesitiki! Man labai patinka staigmenos. Mėgstu ir pats daryti atvirukus, piešti piešinius kitiems, nes tai žmones padaro bent kiek laimingesnius, o kartu pradžiugina ir mane“ (RUBENAS, ŠIAURĖS AIRIJA).

Pagalba vargstantiems. „Kartais imame ir paruošiame kokį patiekalą tiems, kas serga. Norėdami juos pralinksminti nunešame tai gėlių, tai pyragą ar mažą dovanėlę. Labai smagu tokius žmones aplankyti bet kuriuo metų laiku“ (EMILI, AUSTRALIJA).

Šeimos bendrystė. „Kai susitinkame su giminaičiais, vaikai geriau susipažįsta su savo dėdėmis, tetomis, seneliais, pusbroliais ir pusseserėmis. Jie būna atsipalaidavę. Kadangi nesame prisirišę prie kokių nors švenčių, nejaučiame jokios įtampos, o giminaičiai žino, kad lankome juos iš tikros meilės“ (VENDI, KAIMANŲ SALOS).

Taika ir ramybė. „Kalėdų laikotarpiu būna tiek veiklos, kad turbūt retas kuris mąsto apie taiką. Dabar, kai žinau, kas žmonijai žadama Biblijoje, esu rami. Suprantu, kad mano vaikų laukia laiminga ateitis“ (SANDRA, ISPANIJA).