VISAME pasaulyje 2006-ųjų balandį laikraščiai su entuziazmu pranešė, kad grupė mokslininkų nutarė paviešinti neseniai rastą senovinį tekstą pavadinimu „Judo evangelija“. Laikraščių straipsniuose cituotos mokslininkų mintys, esą šis tekstas iš esmės sugriauna ligšiolinę sampratą apie Judą — Jėzaus mokinį, kuris jį išdavė. Judas vadinamas herojumi, apaštalu, kuris geriausiai suprato Jėzų ir atidavė jį mirti, pačiam Jėzui to prašant.

Ar rastasis tekstas autentiškas? Jeigu taip, ar jame tikrai yra nuslėptų faktų apie tokius istorinius asmenis kaip Judas Iskarijotas, Jėzus Kristus, pirmieji krikščionys? Ar mūsų supratimas apie krikščionybę turėtų pasikeisti?

Tiksliai pasakyti, kas ir kaip surado „Judo evangeliją“, negalime. Aišku tik, kad ją rado ne archeologai. Apie 1980 metus šis dokumentas pasirodė senienų prekyvietėje. Manoma, jis rastas 1978 metais Egipte, apleistoje kapavietėje, galbūt oloje. Tai buvo vienas iš keturių kodekso (tokia senovinių knygų rūšis) tekstų, parašytų koptų kalba (tai kalba, išsivysčiusi iš senovės egiptiečių kalbos).

Į odinius viršelius įrištas kodeksas sausame Egipto klimate neblogai išsilaikė ilgus amžius, bet patekęs į žmonių rankas ėmė greitai irti. 1983 metais į kodeksą trumpai žvilgtelti galėjo keli mokslininkai, bet dėl pardavėjo užsiprašytos per didelės kainos jo nepirko. Paskui ne vienus metus kodeksas buvo užmirštas, laikomas netinkamomis sąlygomis, todėl stiprokai apiro. 2000-aisiais jį nupirko viena šveicarų antikvarė ir po kiek laiko perdavė tarptautinei tyrėjų grupei, kad ši, remiama Mecenato senovės meno fondo ir Nacionalinės geografijos draugijos, kodeksą restauruotų, nors iš kai kurių jo dalių tebuvo likę tik fragmentai. Be to, tyrėjai turėjo išsiaiškinti kodekso amžių, tekstą išversti ir paaiškinti jo turinį.

Radioaktyviosios anglies datavimo metodu nustatyta, kad kodeksas yra iš trečiojo ar  ketvirtojo mūsų eros amžiaus. Tačiau mokslininkai mano, kad koptiškas „Judo evangelijos“ tekstas yra išverstas iš daug senesnio graikiško originalo. Tad kelintame amžiuje ir kokiomis aplinkybėmis „Judo evangelija“ parašyta?

Kad egzistuoja tokia „Judo evangelija“, pirmas savo raštuose paminėjo vyskupas Irenėjas Lionietis, gyvenęs antrajame mūsų eros amžiuje. Veikale „Prieš erezijas“ Irenėjas štai ką rašė apie vieną iš daugelio grupių, kurių mokymams jis prieštaravo: „O išdavikas Judas, pasak jų, buvo išsamiai susipažinęs su šiais dalykais; jis vienintelis žinojo tiesą, o visi kiti ne. Taigi išdavė. Sunaikino visus dalykus žemėje ir danguje. Ir tam, kad tai įrodytų, jie pristato išgalvotą kūrinį, kurį vadina Judo evangelija.“

Irenėjas ypač priešinosi gnostikų idėjų persiėmusiems krikščionims, tvirtinusiems, kad turi slaptą žinojimą. Gnostikais apibendrintai vadinama daug religinių srovių, kurios krikščionišką tiesą supranta ir aiškina savaip. Savas idėjas gnostikai grindė pačių parašytais veikalais. Tokie raštai sparčiai išplito antrajame mūsų eros amžiuje.

Gnostikų rašiniuose neretai pasakojama, kad žymiausi Jėzaus apaštalai jo skelbiamo mokslo nesuprato ir kad tiktai keletui išrinktųjų Jėzus atskleidė tam tikras paslaptis. * Pasak kai kurių gnostikų, materialus pasaulis yra žmogaus kalėjimas, o hebrajiškos Biblijos dalies „dievas kūrėjas“ esąs antraeilė, menkesnė dievybė nei kiti — „tobulieji“ dievai. Jų įsitikinimu, tikrą „žinojimą“ turintis žmogus supranta šią „paslaptį“ ir stengiasi išsivaduoti iš fizinio kūno.

Būtent toks požiūris atsispindi ir „Judo evangelijoje“. Ji prasideda taip: „Slaptas pasakojimas apie apreiškimą, kurį Judui Iskarijotui atskleidė Jėzus jų pokalbio metu, per savaitę trys dienos prieš Paschą.“

Ar rastojo kodekso tekstas yra tas pats, apie kurį rašė Irenėjas ir kuris daugelį amžių buvo laikomas dingusiu? Pirmõs kodekso analizę ir vertimą atlikusios grupės narys Marvinas Mejeris sako, kad Irenėjo pateiktas „trumpas apibūdinimas visiškai tinka šiam koptiškam tekstui, pavadintam Judo evangelija“.

„Judo evangelijoje“ Jėzus paniekinamai juokiasi iš savo mokinių, kai šie ko nors nežino. Judas vienintelis iš dvylikos apaštalų supranta, kas Jėzus yra iš tikrųjų. Todėl Jėzus jam atskirai nuo kitų atskleidžia „karalystės paslaptis“.

Tekstą vertusiai pirmajai mokslininkų grupei didelę įtaką padarė minėtas Irenėjo pasisakymas. Todėl jų vertime Judas pavaizduotas kaip Jėzaus palankumą pelnęs mokinys, kuris dėl „karalystės“ patikinamas: „Tu gali ją pasiekti.“ Kadangi tiesos nesupratę apaštalai suras, kas Judą pakeistų, šis tapsiąs „trylikta dvasia“ ir „pralenks visus kitus“. Jėzus šioje evangelijoje priduria: „Nes tu paaukosi žmogų, kuriuo aš apsivilkęs.“

Netrukus tokie žymūs ankstyvosios krikščionybės ir gnosticizmo žinovai kaip Bartas Ermanas ir Ilein Peidžels išspausdino savas „Judo evangelijos“ analizes bei komentarus, kurie iš esmės buvo panašūs į pirmosios mokslininkų grupės. Tačiau greitai kiti mokslininkai,  pavyzdžiui, Eipril Dekonik ir Birjeris Piersonas, ėmė reikšti abejones. Jie teigė, kad vaikydamasi sensacijų Nacionalinės geografijos draugija senovinį tekstą išspausdino pernelyg skubotai. Be to, kadangi iš grupės buvo reikalaujama dirbti konfidencialiai, apeita įprasta akademinė procedūra prieš publikuojant tekstą išsamiai jį išnagrinėti ir aptarti su kitais mokslininkais.

Savarankiškai tyrinėdami tekstą tiek Dekonik, tiek Piersonas padarė išvadą, kad kai kurias esmines aptrupėjusio kodekso dalis pirmoji mokslininkų grupė išvertė netiksliai. Dekonik atkurtame tekste Jėzus Judą pavadina „tryliktuoju demonu“, o ne „tryliktąja dvasia“. * Be to, Judui jis nedviprasmiškai pasako, kad šis nepakils į „karalystę“. Jėzus nekalba, kad Judas kitus mokinius pralenks, o atvirkščiai: „Tu pasielgsi blogiau už juos visus. Nes žmogų, kuriuo aš apsivilkęs, tu paaukosi.“ Dekonik manymu, „Judo evangelija“ yra tiesiog senovinė gnostikų sukurta parodija, kurioje šaipomasi iš visų apaštalų. Abu — ir Dekonik, ir Piersonas — tvirtai sutaria, kad „Judo evangelijoje“ Judas visiškai ne herojus.

Nesvarbu, ar mokslininkai Judą laikė didvyriu ar demonu, nė vienas šio teksto tyrinėtojas neteigia, kad jame galima rasti tikslių istorinių žinių. Bartas Ermanas paaiškina: „Tai nėra evangelija, parašyta Judo; taip joje ir neteigiama. [...] Tai nėra evangelija, parašyta Judą pažinojusio jo amžininko [...]. Taigi tai nėra knyga, kuri mums suteiktų papildomos informacijos apie tai, kas iš tikrųjų vyko Jėzaus dienomis.“

„Judo evangelija“ yra gnostikų rašinys, tikėtina, pirmiausia parašytas graikų kalba antrajame mūsų eros amžiuje. Ar neseniai rasta „Judo evangelija“ tapati tai, apie kurią kalbėjo Irenėjas, mokslininkai iki šiol gerai nežino. Tačiau viena aišku: „Judo evangelija“ yra svarus įrodymas, jog išties buvo toks laikotarpis, kai netikri krikščionys prikūrė savų mokymų ir dėl to susiskaldė į daugelį konkuruojančių atskalų. Taigi „Judo evangelija“ ne paneigia Biblijos informaciją, o tik patvirtina, kad viskas vyko, kaip apaštalai ir buvo perspėję. Pavyzdžiui, Apaštalų darbų 20:29, 30 randame Pauliaus žodžius: „Aš žinau, kad, man pasitraukus, [...] iš jūsų pačių iškils vyrų, kurie kalbės iškreiptus dalykus, norėdami patraukti mokinius paskui save.“