Psichinės sveikatos specialistų teigimu, jei žmogus nori būti iš tikrųjų laimingas, turi tenkinti ne tik fizinius, bet ir dvasinius poreikius. Ir išties, mes trokštame pakilti virš kasdienybės, siekti ko nors prasmingo, kilnaus. Dėl to kai kurie didelę reikšmę teikia gamtai, muzikai, menui, skiria šiems dalykams savo laisvalaikį. Tačiau tikro ar ilgalaikio pasitenkinimo dauguma taip ir nepatiria.

Faktas, kad žmonės iš prigimties siekia numalšinti dvasinį troškulį, Biblijos skaitytojų nestebina. Pirmuose Pradžios knygos skyriuose pasakojama, kad sukūręs vyrą ir moterį Dievas su jais reguliariai kalbėdavosi. Taip pirmieji žmonės galėjo užmegzti su juo draugystę (Pradžios 3:8-10). Nesame sukurti gyventi nepriklausomi nuo Dievo — mums reikia bendrauti su savo Kūrėju. Biblijoje apie tai užsimenama gana dažnai.

Štai Jėzus pasakė: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių“ (Mato 5:3). Iš šių žodžių suprantame, jog mūsų gyvenimas laimingas ir prasmingas gali būti tik jeigu tenkinsime savo įgimtus dvasinius poreikius. Ką tad turime daryti? „Žmogus bus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Jehovos lūpų“, — sakė Jėzus (Mato 4:4). Kaip Dievo žodžiai, tai yra Biblijoje užrašytos jo mintys bei pamokymai, gali padėti mums gyventi laimingai ir prasmingai? Aptarkime tris esminius aspektus.

Šiandien daugybė ekspertų ir specialistų dalija patarimus bendravimo, meilės, šeimos, nesutarimų sprendimo, laimės ir net gyvenimo prasmės temomis. Tačiau kas visais šiais klausimais galėtų mums patarti geriausiai? Argi ne žmonijos Kūrėjas, Dievas Jehova?

Paimkime pavyzdį. Kai įsigyjate naują įrenginį, tarkim, fotoaparatą ar kompiuterį, tikitės  rasti gamintojo paruoštą instrukciją, kaip įrenginiu naudotis, kad jis patenkintų jūsų lūkesčius. Biblija yra tarsi instrukcija. Ji — gyvenimo vadovas, kurį mūsų Kūrėjas, Dievas, davė mums, „vartotojams“. Ši instrukcija paaiškina, kokiu tikslu esame sukurti ir kaip turime gyventi, kad patirtume džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Kaip ir kiekviena gera instrukcija, Biblija skaitytojus perspėja, kokie veiksmai „gaminį“ — mūsų gyvenimą — galėtų sugadinti. Kitų siūlomi patarimai gali būti patrauklūs, netgi protingi, bet ar ne logiška manyti, kad geriausiai mums klosis ir daugelio problemų išvengsime, jeigu vadovausimės Kūrėjo patarimais?

Nors Dievas Jehova teikia mums nurodymų ir pamokymų, laikytis jų neverčia. Jis mus myli ir linki gero, todėl švelniai sako: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti. O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas — kaip marių bangos“ (Izaijo 48:17, 18). Taigi jei leisimės Dievo vadovaujami, gyvensime laimingai. Kitaip tariant, kad būtume laimingi, mums reikia Dievo.

Kai kas mano, kad Dievo jiems nereikia, nes aplink mato daug nerimą keliančių dalykų, kurie, regis, nesiderina su mintimi, kad Dievas yra ir kad myli mus. Pavyzdžiui, dauguma susimąsto: kodėl geri žmonės kenčia? kodėl kai kurie kūdikiai gimsta neįgalūs? kodėl tiek daug neteisybės? Tai išties rimti klausimai. Sužinojus atsakymus į juos, mūsų gyvenimas gali labai pasikeisti. Bet dėl žmonijos problemų neskubėkime kaltinti Dievo. Verčiau pažiūrėkime, kas šia tema atskleidžiama Biblijoje.

Trečiame Pradžios knygos skyriuje rašoma, kaip Šėtonas, prisidengęs gyvate, pastūmėjo pirmąją žmonių porą nepaklusti Dievo Jehovos įsakymui nevalgyti vaisių nuo gero ir blogo pažinimo medžio. „Jūs tikrai nemirsite! Ne! — sakė Ievai Šėtonas. — Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta“ (Pradžios 2:16, 17; 3:4, 5).

Šiais žodžiais Šėtonas ne tik teigė Dievą esant melagį, bet ir piršo mintį, kad jis valdo neteisingai. Šėtonas tvirtino, esą, žmonės gyventų geriau, jei klausytų jo, o ne Dievo. Kaip į tai reagavo Jehova? Nusprendė leisti įvykiams rutuliotis, kad visi pamatytų, teisingi jam mesti kaltinimai ar ne. Kitaip tariant, Dievas davė  Šėtonui ir jo bendrininkams galimybę parodyti, ar žmonės gali gerai gyventi be Dievo.

Koks, jūsų manymu, yra atsakymas į Šėtono iškeltus klausimus? Ar įmanoma žmonėms gyventi laimingai ir tinkamai tvarkyti savo reikalus be Dievo vadovavimo? Kančios, neteisybė, ligos ir mirtis, taip pat nusikalstamumas, smukusi moralė, karai, genocidai ir kitokie šimtmečius žmoniją varginantys dalykai nepaneigiamai įrodo, kad žmonių sukurtos nuo Dievo nepriklausomos valdžios patyrė visišką nesėkmę. Taigi, dėl mūsų vargų kaltas ne Dievas; daug kančių patiriame, nes „žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai“ (Mokytojo 8:9).

Dievas ne tik gali atsakyti į mums rūpimus klausimus, bet ir yra pajėgus išspręsti žmoniją slegiančias problemas. Ko jis imsis?

Žmonės visais amžiais svajojo išsivaduoti iš ligų, senatvės ir mirties. Tam jie aukojo begalę laiko, jėgų, išteklių, bet nedaug ką tepasiekė. Kai kurie ieškojo legendose aprašyto nemirtingumo eliksyro, jaunystės fontano ar ko nors panašaus. Tačiau svajonės liko neišsipildžiusios.

Dievas nori, kad žmonės būtų laimingi, džiaugtųsi gyvenimu. Būtent tokį tikslą jis turėjo kurdamas žmones, ir šio tikslo nepamiršo (Pradžios 1:27, 28; Izaijo 45:18). Jis net patikina mus, kad visada įvykdo ką nusprendęs (Izaijo 55:10, 11). Biblija praneša apie Jehovos mums duotą pažadą atkurti rojų, kurį pirmoji žmonių pora prarado. Paskutinėje Biblijos knygoje skaitome: „Jis [Dievas Jehova] nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo. Kas buvo anksčiau, tas praėjo“ (Apreiškimo 21:4). Kaip Dievas įgyvendins savo pažadą sukurti tokias nuostabias sąlygas?

Dievo Sūnus Jėzus Kristus savo sekėjus mokė melsti, kad būtų vykdoma Dievo valia. Šią maldą, dar vadinamą „Tėve mūsų“, žino ir kartoja daugybė žmonių. Ji prasideda taip: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas. Teateina tavo karalystė. Tebūna tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:9, 10). Per savo Karalystę Dievas Jehova pašalins prasto žmonių valdymo pasekmes ir sukurs teisingą naująjį pasaulį * (Danieliaus 2:44; 2 Petro 3:13). Ką turime daryti, kad galėtume jame gyventi?

Jėzus Kristus nurodė vieną paprastą, bet svarbų žingsnį: „Tai yra amžinasis gyvenimas — kad jie pažintų tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį, Jėzų Kristų“ (Jono 17:3).  Taip, Dievo padedami žmonės gali įgyti amžiną gyvenimą naujajame pasaulyje. Ši galimybė galbūt paskatins jus į klausimą „Ar mums reikia Dievo?“ atsakyti „taip“.

Prieš du tūkstančius metų ant Areopago, kitaip vadinamo Marso kalva, susirinkusiems plačių pažiūrų atėniečiams apaštalas Paulius apie Dievą pasakė: „Jis pats duoda visiems gyvybę, alsavimą ir visa kita. [...] Juk mes jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: ‘Mes irgi esame kilę iš jo’“ (Apaštalų darbų 17:25, 28).

Tai, ką Paulius pabrėžė kalbėdamas su atėniečiais, tebėra tiesa. Mūsų Kūrėjas teikia mums orą, kuriuo kvėpuojame, maisto ir vandens gyvybei palaikyti. Be šių Jehovos dovanų mes tiesiog negalėtume gyventi. Bet kodėl Dievas nenustoja viso to teikęs visiems žmonėms, net tiems, kurie apie jį nė nesusimąsto? Paulius paaiškino: „Idant jie ieškotų Dievo, — galgi užčiuops jį ir suras; nors, tiesą sakant, jis yra netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apaštalų darbų 17:27).

Ar norėtumėte geriau pažinti Dievą, tai yra daugiau sužinoti apie jo sumanymus, taip pat kokie jo patarimai padėtų mums gyventi laimingai dabar ir amžinai? Jeigu taip, kodėl nepasikalbėjus su asmeniu, iš kurio gavote šį žurnalą, ar neparašius leidėjams? Jie mielai jums padėtų.