Dakoje (Bangladešas) gyvenanti 35 metų Smita * buvo švelni, rūpestinga žmona. Aplinkiniai ją pažinojo kaip darbščią, linksmą moterį, kuri mielai pasakodavo kitiems apie Dievą. Koks smūgis buvo jos šeimai ir draugams, kai Smita staiga susirgo ir nepraėjus nė savaitei mirė.

Panašiai žmonės atsiliepdavo ir apie jauną porą sutuoktinių, kuriems buvo vos per trisdešimt. Vieną pavasarį jie išsiruošė aplankyti savo draugų Jungtinių Valstijų vakarinėje pakrantėje. Deja, į Niujorką taip ir nebegrįžo. Kelyje pateko į tragišką automobilio avariją. Artimųjų ir bendradarbių širdyje liko baisi tuštuma.

Tikriausiai nereikia toli ieškoti, kad suprastume, jog blogio ir kančių šiandien netrūksta. Karuose žūsta ne tik kareiviai, bet ir civiliai. Nusikaltimų ir smurto aukomis tampa nekalti žmonės. Sunki trauma ar luošinanti liga gali ištikti kiekvieną, nepaisant amžiaus ar socialinės padėties. Stichinės nelaimės nušluoja ištisas gyvenvietes. Klesti išankstinė nuostata, neteisybė. Gal kada esate nukentėjęs ir pats?

Todėl visai natūralu, jog kyla klausimai:

• Kodėl nelaimės ištinka gerus žmones?

• Ar dėl to kaltas Dievas?

• Ar tragedijos įvyksta atsitiktinai, ar dėl žmonių kaltės?

• Ar veikia karmos dėsnis, kitaip tariant, ar kenčiame už kaltes, padarytas praeitame gyvenime?

• Jei yra visagalis Dievas, kodėl jis neapsaugo gerų žmonių?

• Ar kada nebebus blogio ir kančių?

Kad rastume atsakymus į šiuos klausimus, turime išsiaiškinti štai ką: kodėl atsitinka nelaimės ir kaip šią problemą spręs Dievas?