ŠITA patarlė Rytų Afrikoje gerai žinoma ir neabejotinai atspindi daugelio žmonių jausmus visame pasaulyje. Ar ir jūsų tokia nuomonė apie skolinimąsi iš draugo ar ko kito? Nors skolintis kartais gali atrodyti protinga, ar toks sprendimas išties geras? Kokie pavojai ir spąstai tyko pasiskolinus pinigų?

Vieną iš tokių pavojų aiškiai nusako kitas suahelių tautoje paplitęs posakis: „Jei nori su draugu susipykti, paskolink jam pinigų.“ Ir iš tikrųjų skolos neretai sugadina šiltus tarpusavio santykius. Net viską kuo puikiausiai suplanavus ir turint geriausių ketinimų, ne visada reikalai klostosi taip, kaip tikėjomės. Laikas bėga ir, jei per nustatytą terminą skolos nepavyksta grąžinti, skolintojas gali pradėti piktintis, ir santykiai tarp jo bei skolininko — net tarp jų šeimų — pasidaryti įtempti. Kadangi pasiskolinus pinigų tikėtina, kad atsiras trintis, skolinimąsi vertėtų laikyti kraštutine priemone, o ne lengvu finansinių problemų sprendimu.

Be to, skolininkas gali susigadinti santykius su Dievu. Kodėl? Biblijoje sakoma, jog tas, kas sąmoningai negrąžina skolos, yra nedorėlis (Psalmyno 37:21). Taip pat paaiškinama, jog „kas skolinasi, tas tampa skolintojo vergu“ (Patarlių 22:7). Skolininkas turi suvokti, — kol pinigai bus grąžinti, jis skolintojui tebėra įsipareigojęs. Kokia teisinga dar viena afrikiečių patarlė: „Jei pasiskolini kito žmogaus kojas, eisi ten, kur jis ves.“ Tai reiškia, kad, įklimpęs į skolą, nebesi laisvas ir negali daryti, ką panorėjęs.

Svarbiausia kuo greičiau grąžinti skolą, antraip galite sulaukti nemalonumų. Skolai augant, galima prarasti gyvenimo džiaugsmą. Kankina bemiegės naktys, tenka dirbti viršvalandžius, prasideda nesutarimai tarp vyro ir žmonos, kurie kartais priveda net prie skyrybų. O ką jau kalbėti apie tai, kad jums gali būti iškelta byla ar net grėsti įkalinimas? Kokie  išmintingi Romiečiams 13:8 užrašyti žodžiai: „Niekam nebūkite nieko skolingi, išskyrus meilę vienas kitam.“

Turint visa tai omenyje, kai imate svarstyti, ar nepasiskolinus pinigų, būkite atsargus. Verta apgalvoti, ar tai tikrai būtina? Ar nebėra kitų būdų pragyventi ir pasirūpinti šeima? O gal kilo noras pagyventi laisviau, ne pagal išgales? Vis dėlto būtų geriau pasitenkinti turint mažiau, negu užsikrauti skolos naštą.

Žinoma, pasitaiko ir išimčių, pavyzdžiui, susidarius kritinei situacijai, kai, regis, nebėra kitos išeities. Net tuomet, jeigu žmogus nusprendžia skolintis, jis turi įrodyti esąs geros reputacijos. Kaip tai padaryti?

Viena, niekada neišnaudokite kito vien dėl to, kad jis, atrodo, gyvena labiau pasiturinčiai. Neturėtume manyti, kad dėl to jis turėtų padėti mums finansiškai arba kad esame laisvi nuo bet kokių moralinių įsipareigojimų ir su tokiu žmogumi galime elgtis nesąžiningai. Nepavydėkime tiems, kas, mūsų nuomone, yra užsitikrinę finansinį saugumą (Patarlių 28:22).

Todėl tuojau pat grąžinkite skolą. Jeigu skolintojas ir nenustatė konkretaus termino, jį nusistatyti turite jūs. Griežtai laikykitės duoto žodžio. Kad vėliau nekiltų tarpusavio nesusipratimų, patartina sudaryti raštišką sutartį (Jeremijo 32:9, 10). Jei įmanoma, skolą grąžinkite asmeniškai, kad galėtumėte padėkoti. Sąžiningumas stiprina tarpusavio santykius. Kalno pamoksle Jėzus kalbėjo: „Tiesiog jūsų ‘taip’ tegul reiškia ‘taip’, o ‘ne’ — ‘ne’“ (Mato 5:37). Be to, visada turėkite omenyje Aukso taisyklę: „Taigi visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, ir jūs jiems darykite“ (Mato 7:12).

Biblijoje siūlomas paprastas priešnuodis, padėsiantis neskubėti lįsti į skolas. Joje rašoma: „Žinoma, dievotumu išties galima daug pelnyti, — jei pasitenkiname tuo, ką turime“ (1 Timotiejui 6:6). Kitaip tariant, būti patenkintam tuo, ką turite, — geriausias būdas išvengti liūdnų skolinimosi padarinių. Tačiau reikia pripažinti, kad šių dienų pasaulyje, kurio lozungas — „savo įgeidžius tenkink čia ir dabar“, taip jaustis nelengva. Tada ir atsiskleidžia, kiek asmuo pasitiki Dievu. Kaip?

Štai vienos krikščionių šeimos iš Azijos pavyzdys. Būdami jaunesni jie žavėjosi tais, kas įstengė įsigyti nuosavą namą. Taigi, paėmę paskolą iš banko, pasiskolinę iš giminaičių ir sudėję visas savo santaupas, nusprendė nusipirkti namą ir patys. Tačiau netrukus pajuto, kaip nelengva kas mėnesį grąžinti didžiulę sumą pinigų. Jie susirado papildomo darbo ir dirbdavo tokias ilgas valandas, kad beveik nebelikdavo laiko vaikams. „Įtampa, skausmas ir miego stygius nelyginant sunki našta užgulė mano pečius. Jaučiausi taip, tarsi trūktų oro“, — sakė vyras.

Ilgainiui sutuoktiniai vis labiau susimąstydavo apie žodžius, užrašytus 1 Timotiejui 6:6, ir galiausiai nusprendė namą parduoti. Kol atsikratė visų finansinių naštų, prireikė dvejų metų. Ko ši pora pasimokė? Jie suprato viena: „Saugiausia į materialinius dalykus žvelgti iš dvasinės perspektyvos.“

Anksčiau minėtą suahelių patarlę žino daugelis. Tačiau vis tiek skolinasi. Turint omenyje aptartus Biblijos principus, argi nebūtų išmintinga rimtai apsvarstyti, ar skolintis pinigų?