Kaip rašoma Pradžios knygoje, faraonas įsakė skubiai atvesti hebrajų kalinį Juozapą, kad šis išaiškintų jo keistus sapnus. Juozapas buvo kalinamas jau nemažai metų. Nors pas faraoną turėjo prisistatyti kuo skubiausiai, jis skyrė laiko nusiskusti (Pradžios 39:20–23; 41:1, 14). Tai, kad rašytojas pamini šią, regis, nereikšmingą detalę, rodo jį puikiai išmanius egiptiečių papročius.

Auginti barzdą buvo įprasta daugelyje senovės tautų, tarp jų ir hebrajų. Tačiau „senovės egiptiečiai buvo vienintelė rytų tauta, neigiamai žiūrėjusi į barzdos auginimą“, kaip sakoma Maklintoko ir Strongo leidinyje Cyclopedia of Biblical, Theological, and Ecclesiastical Literature.

Ar egiptiečiai skusdavosi tik barzdą? Žurnale Biblical Archaeology Review teigiama, jog kai kurie egiptiečių apeiginiai papročiai reikalavo, kad vyras apsilankymui pas faraoną ruoštųsi taip, lyg eitų į šventyklą. Taigi Juozapas galbūt turėjo nusiskusti galvos ir viso kūno plaukus.

Nebūtinai. Dievo įkvėptuose raštuose apaštalas Paulius kartais žydus sugretindavo su graikais, arba helenais; tokiais atvejais graikais jis pavadindavo visus nežydus (Romiečiams 1:16; 10:12). Viena priežasčių, kodėl Paulius taip darė, be abejo, ta, kad vietovėse, kuriose jis skelbė gerąją naujieną, buvo labai paplitusi graikų kalba bei kultūra.

Kas senovėje buvo laikomas graiku? Pavyzdžiui, ketvirtame amžiuje prieš mūsų erą Atėnų oratorius Isokratas su pasididžiavimu kalbėjo, kaip graikų kultūra plinta po visą pasaulį. Todėl jis sakė, kad „graikais vadinami tie, kas yra įgiję mūsų išsimokslinimą, o ne tie, kurie kilę iš Graikijos“. Taigi gali būti, nors tiksliai nėra žinoma, jog Timotiejaus nežydas tėvas ir kiti, kuriuos Paulius vadino graikais, buvo graikai kultūriniu, o ne kilmės požiūriu (Apaštalų darbų 16:1).