2016 M. VASARIO 18 D.
AZERBAIDŽANAS
Azerbaidžano teismas Iriną Zacharčenko ir Validą Džabrailovą pripažįsta kaltomis ir paleidžia
2016 metų sausio 28 dieną išsekusios ir nusilpusios, bet nepalaužtos Irina Zacharčenko ir Valida Džabrailova stojo prieš Baku miesto Piralahi apygardos teismą. Uždarytos į narvą tarsi kokios nusikaltėlės jos išklausė teisėjo Akramo Gahramanovo paskelbtą nuosprendį. Jis pripažino jas kaltomis dėl to, kad platino religinę literatūrą be valdžios leidimo, ir kiekvienai paskyrė 7000 manatų (4361 JAV dolerio) baudą. Kadangi jos jau buvo iškalėjusios 11 mėnesių, teisėjas baudas atšaukė ir moteris paleido.
Neteisėtas įkalinimas
Azerbaidžano Nacionalinio saugumo ministerija (NSM) apkaltino dvi Jehovos liudytojas, Iriną Zacharčenko ir Validą Džabrailovą, padarius nusikaltimą, kai nemokamai pasiūlė Biblija pagrįstą brošiūrą vienai Baku miesto gyventojai. Dešimt savaičių NSM nagrinėjo šį tariamą nusikaltimą ir daug kartų moteris agresyviai tardė. Gavusios dar vieną NSM šaukimą, 2015 metų vasario 17 dieną Irina ir Valida netikėtai buvo atvestos į uždarą teismo posėdį, kur joms pareiškė kaltinimus a ir skyrė ikiteisminį kalinimą.
Iš pat pradžių pareigūnai su moterimis elgėsi kaip su „visuomenei pavojingomis“ nusikaltėlėmis. Vienas iš advokatų pasakė: „Apstulbau girdėdamas, kaip išpūstai tardytojas apibūdino tų dviejų moterų veiksmus. Jis pareiškė, kad jos bendrininkavo vedamos nedorų ketinimų ir sąmoningai pažeidė įstatymą. O iš tikrųjų Valida aplankė moterį, kuri mielai diskutuodavo Biblijos temomis ir buvo prašiusi leidinių. Ta moteris Validą su Irina pakvietė išgerti arbatos ir paėmė brošiūrą.“
Šiurkštus elgesys ir stiprėjantys persekiojimai
Per 11 mėnesių įkalinimą NSM nurodymu Irina Zacharčenko ir Valida Džabrailova buvo izoliuotos: pas jas negalėjo ateiti lankytojai, jos neturėjo mobiliųjų telefonų, Biblijos, negaudavo laiškų. NSM pareigūnai nuolat darė joms psichologinį spaudimą. Dėl to jos išseko, nemiegodavo naktimis, pablogėjo jų sveikata. Visus prašymus įkalinimą pakeisti namų areštu teismas atmetė.
Vykstant posėdžiams 2015 metų gegužę, liepą ir rugsėjį, NSM kreipėsi į teismą prašydama moterų įkalinimą pratęsti ir taip dar pasunkino jų padėtį. Kai gruodį byla pagaliau pasiekė teismą, teisėjas Gahramanovas posėdžius tris kartus atidėjo. Irina ir Valida kalėjime buvo praleidusios beveik metus, kol 2016 metų sausio 28 dieną teismas paskelbė nuosprendį.
Nagrinėjant bylą, NSM surengė prieš Jehovos liudytojus dar platesnę kampaniją. NSM paprašė teismo laikyti moteris kalėjime, kad rastų daugiau Jehovos liudytojų, dalyvavusių tariamai nusikalstamoje veikloje. Kol Irina su Valida buvo įkalintos, pareigūnai ėmė persekioti Jehovos liudytojus Baku: ne sykį juos kvotė, darė kratas jų namuose ir susirinkimų salėje.
Tarptautinės visuomenės dėmesys
Kad Irina Zacharčenko ir Valida Džabrailova būtų paleistos, Jehovos liudytojai kreipėsi į tarptautines žmogaus teisių institucijas. Jie padavė skundus Europos Žmogaus Teisių Teismui ir kelioms JT institucijoms. Viso pasaulio Jehovos liudytojai Azerbaidžano pareigūnams išsiuntė tūkstančius laiškų. Jehovos liudytojų atstovai kreipėsi į valdžios pareigūnus savo šalyse, taip pat siuntė laiškus pačiam Azerbaidžano prezidentui prašydami humanitarinio įsikišimo.
2015 metų gruodžio 2 dieną JT kovos su neteisėtu įkalinimu darbo grupė išreiškė savo nuomonę, kad Azerbaidžano valdžia pažeidė moterų teises ir diskriminavo jas dėl religinių įsitikinimų. Darbo grupė paragino Azerbaidžano pareigūnus paleisti Iriną Zacharčenko ir Validą Džabrailovą ir išmokėti joms kompensaciją už neteisėtą įkalinimą. Kitą dieną JT Žmogaus teisių komitetas kreipėsi į vyriausybę su prašymu Irinai Zacharčenko dėl pablogėjusios sveikatos skirti namų areštą.
Apkaltintos nepagrįstai
Per teismą tariama nukentėjusioji teisėjui Gahramanovui pasakė, kad Irina Zacharčenko ir Valida Džabrailova davė jai brošiūrą. Tačiau paskui, posėdžio metu, tos moters parodymai buvo painūs ir nenuoseklūs, prieštaraujantys jos ankstesniems teiginiams. Ji negalėjo paaiškinti, kokią žalą patyrė kaip „nukentėjusioji“. Tada teisėjas leido, kad jai klausimų užduotų Irina Zacharčenko ir Valida Džabrailova. Jos pagarbiai nurodė, kokie nenuoseklumai ir netikslumai buvo moters parodymuose. Abi moterys pasakė „nukentėjusiajai“ atleidžiančios.
Teisėjas taip pat išklausė du tariamo nusikaltimo „liudytojus“. Tie „liudytojai“ buvo pasirašę pareiškimus, kaltinančius I. Zacharčenko ir V. Džabrailovą padarius nusikaltimą, bet prisipažino, kad tų pareiškimų net neskaitė. Posėdžio metu jie taip pat prisipažino, kad Irinos ir Validos nepažinojo ir kad tos moterys nedavė jiems jokios religinės literatūros. Trečio liudytojo pareiškimas, kurį garsiai perskaitė teisėjas, irgi buvo nenuoseklus ir prieštaringas.
Nepaisydamas įrodymų Irinos Zacharčenko ir Validos Džabrailovos naudai, teisėjas Gahramanovas pripažino jas kaltomis. Po teismo vienas iš advokatų pažymėjo: „Manau, teismo sprendimas absurdiškas. Kovos su neteisėtu įkalinimu darbo grupė pareiškė, kad abiem moterims padaryta žala, pareikalavo jas paleisti ir išmokėti kompensaciją. Dabar, praėjus vos kelioms savaitėms, teisėjas pripažino jas kaltomis.“ Abi moterys svarsto galimybę neteisingą nuosprendį apskųsti.
Kada Azerbaidžane liausis Jehovos liudytojų persekiojimas?
Jehovos liudytojai visame pasaulyje džiaugėsi žinia, kad Irina Zacharčenko ir Valida Džabrailova yra paleistos, vėl gali būti su savo artimaisiais ir gauna būtiną medicinos pagalbą. Liudytojai yra sukrėsti, kad Azerbaidžanas leido neteisėtai ir žiauriai elgtis su dviem taikiomis ir nekaltomis moterimis, tai pateisindamas joms iškeltais kaltinimais.
Daugybė žmonių kaip ir Jehovos liudytojai yra susirūpinę dėl tikėjimo laisvės pažeidinėjimų Azerbaidžane. Tarptautinė bendruomenė tikisi, kad valdžios elgesys su religinėmis mažumomis keisis į gera. Jehovos liudytojai Azerbaidžane ir toliau ieško galimybių kalbėtis su valdžios pareigūnais apie savo religinę veiklą ir siekti tarpusavio supratimo.
a Kaltinamajame akte 2015 metų lapkričio 10 dieną NSM tyrėjas apkaltino moteris pažeidus Azerbaidžano Respublikos Baudžiamojo kodekso 167–2.2.1 straipsnį, kuris draudžia grupei žmonių platinti religinę literatūrą be atitinkamo leidimo.