2015 metų spalio 29 dieną Ošo apygardos teismo apeliacinė komisija, sudaryta iš trijų teisėjų, paliko galioti dviem Jehovos liudytojoms, Oksanai Koriakinai ir jos motinai Nadeždai Sergijenko, skirtą išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras moteris melagingai kaltino apgaudinėjus Ošo miesto gyventojus. Esą jos tai darė evangelizacinės veiklos metu.

2013 metų kovą Oksana Koriakina ir Nadežda Sergijenko buvo suimtos pateikus sufabrikuotus kaltinimus. Moterys turėjo tvirtus, liudininkų parodymais pagrįstus savo nekaltumo įrodymus. Nepaisant to, buvo iškelta baudžiamoji byla, ir Ošo miesto apylinkės teismas joms skyrė namų areštą ikiteisminio tyrimo metu.

Vėliau Ošo miesto apylinkės teismas priėjo išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu su Oksana ir Nadežda buvo elgiamasi šališkai ir tyrėjai padarė „daugybę procedūrinių baudžiamosios teisės pažeidimų“. Pavyzdžiui, įvykio vietą po vieno iš tariamų nusikaltimų tyrėjai apžiūrėjo tik praėjus keturiems mėnesiams, be to, nerado jokių daiktinių įrodymų kaltinimams pagrįsti. Taip pat jie grubiai pažeidė kaltinamųjų atpažinimo procedūrą, todėl gauti rezultatai vėliau buvo pripažinti negaliojančiais. Įdomu, kad ikiteisminio tyrimo metu ir per teismo posėdžius vadinamieji nukentėjusieji ne kartą keitė savo parodymus.

Teismas padarė išvadą, kad tariami nukentėjusieji buvo nusistatę prieš Jehovos liudytojus ir kad tyrėjai su Oksana ir Nadežda elgėsi netinkamai, „kadangi jos priklauso religinei Jehovos liudytojų organizacijai“. Pavyzdžiui, nors liudytojos buvo kaltinamos apgaudinėjimu, kratos, kuri jų namuose vyko po kelių mėnesių, protokole nurodyta, jog ieškoma kažkokių uždraustų religinių leidinių. Nieko neteisėto tyrėjai nerado.

Dėl ikiteisminio namų arešto Oksana ir Nadežda be vietinės valdžios leidimo negalėjo niekur išvykti iš Ošo miesto. Nustatytomis valandomis moterys turėjo būti namuose, ir tai joms kėlė nemažai nepatogumų. Daugiau kaip dvejus metus trukęs namų areštas smarkiai suvaržė Oksanos ir Nadeždos kasdienį gyvenimą bei religinę veiklą.

Be to, Nadežda negalėjo įsidarbinti, nes valdžia buvo paėmusi jos pasą. Kai jai iškilo rimtų sveikatos problemų, ji negalėjo vykti į ligoninę, nes tam tikromis valandomis turėjo būti namuose. Oksana, norėdama su vyru kur nors keliauti, turėjo kreiptis į teismą, kad gautų leidimą išvykti iš Ošo. Ją ir jos vyrą vargino didelė įtampa, bemiegės naktys, nerimas dėl bylos baigties.

2014 metų spalio 7 dieną Ošo miesto apylinkės teismas Oksaną ir Nadeždą išteisino, nes „nebuvo rasta jų kaltės įrodymų“. Tačiau dėl nuolatinių prokuroro skundų byla užsitęsė dar vienus metus, taigi moterų namų areštas truko iki 2015 metų spalį įvykusio apeliacinio teismo posėdžio.

2015 metų spalio 29 dieną Ošo apygardos teismo trijų teisėjų apeliacinė komisija paliko galioti ankstesnį teismo sprendimą. Apeliacinė komisija nustatė, kad „ [prokuroro] skunde pateiktos išvados teismo posėdžių metu nebuvo įrodytos“. Apeliacinis teismas patvirtino, kad Oksana ir Nadežda yra nekaltos, ir nurodė nedelsiant panaikinti jų namų areštą. Be to, abu teismai nusprendė, kad Oksana ir Nadežda turi teisę gauti kompensaciją už neteisėto baudžiamojo persekiojimo ir teismo padarytą materialinę žalą.

Oksana sako: „Mudvi su mama džiaugiamės, kad teismas mus išteisino ir panaikino namų areštą. Norime jaustis laisvos, gyventi visavertį gyvenimą – bendrauti su šeima bei draugais ir vėl nevaržomai dalyvauti religinėje veikloje.“

Oksana, Nadežda ir kiti Jehovos liudytojai Kirgizijoje yra dėkingi teismams už tai, kad kai kurių Ošo miesto pareigūnų veiksmuose įžvelgė religinę diskriminaciją ir laikėsi įstatymų. Jehovos liudytojai tikisi, kad šis teismo sprendimas paskatins vietinę valdžią gerbti Konstitucijos garantuojamą religinę laisvę ir oficialiai įregistruoti jų veiklą šalies pietuose.