Nuo 2016-ųjų sausio daugiau kaip 50 vyrų iš Pietų Korėjos, atsisakiusių atlikti karo tarnybą dėl įsitikinimų, pateikė skundus JT Darbo grupei dėl nesankcionuoto sulaikymo (toliau – Darbo grupė). Šie vyrai kaltina Pietų Korėjos valdžią nesankcionuotu sulaikymu, nes buvo įkalinti už tai, kad naudojosi įstatymo garantuojama teise į religijos ir sąžinės laisvę.

Dvi JT institucijos – Darbo grupė ir JT Žmogaus teisių komitetas – nustatė, kad dėl įsitikinimų karo prievolės atsisakančių asmenų įkalinimas yra „neteisėtas sulaikymas“. a 2014 metais Komitetas savo sprendime šiuo klausimu paskelbė, kad Pietų Korėjos valdžia turi nustoti be pagrindo bausti karo prievolės dėl įsitikinimų atsisakančius asmenis, nuteistiesiems išmokėti kompensacijas už padarytą žalą ir panaikinti įrašus apie jų teistumą. Remdamiesi šiuo sprendimu, 682 liudytojai iš Pietų Korėjos Darbo grupei pateikė skundus. b

Darbo grupė savo išvadas paskelbs po to, kai skundus perduos Pietų Korėjos valdžiai ir sulauks iš jos atsakymo. Jei bus padaryta išvada, kad skundai dėl nesankcionuoto sulaikymo pagrįsti, Darbo grupė pareikalaus valdžios imtis reikiamų veiksmų, kad padėtį ištaisytų ir karo tarnybos atsisakančius asmenis nustotų traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Be to, Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas šiuo metu svarsto, ar karo prievolės įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Sprendimas turėtų būti paskelbtas netrukus. Teismas yra informuotas, kad Darbo grupei pateikta daugiau kaip 600 skundų. Teismui taip pat žinoma, kad JT Žmogaus teisių komitetas ne kartą ragino Pietų Korėjos valdžią pripažinti teisę atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų ir suteikti galimybę atlikti alternatyvią civilinę tarnybą. Tarptautinė bendruomenė laukia, kokį sprendimą priims Pietų Korėjos aukščiausiasis teismas – ar teisę atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų pripažins kaip vieną pagrindinių žmogaus teisių.