Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas vėl svarstys, ar valdžia, nepripažindama teisės atsisakyti karo tarnybos, nepažeidžia šalies Konstitucijos. a Prieš ketverius metus, 2011-aisiais, Teismas nusprendė, kad Pietų Korėjos Karo prievolės įstatymas, leidžiantis bausti asmenis, atsisakančius karo tarnybos, Konstitucijai neprieštarauja. Toks pat sprendimas buvo priimtas ir 2004-aisiais.

2015-ųjų liepos 9-ąją Teismas dar kartą aptars šį klausimą – nagrinės trijų karo tarnybos atsisakančių asmenų bylas. Įvairios organizacijos, palaikančios teisę atsisakyti karo tarnybos, Teismui pateikė pareiškimus, kuriuose išdėstė savo poziciją (amicus curiae briefs). Kadangi tarptautinėje teisėje karo tarnybos atsisakymas yra tapęs norma, nesikeičianti Pietų Korėjos politika šiuo klausimu sulaukė pasaulinio dėmesio.

JT Žmogaus teisių komitetas ne sykį ragino Pietų Korėją imtis permainų. Nuo 2006-ųjų šis komitetas paskelbė penkis sprendimus, liečiančius daugiau kaip 500 karo tarnybos atsisakančių asmenų, b ir pareiškė, kad Pietų Korėja turi imtis teisinių priemonių, kurios garantuotų teisę atsisakyti tokios tarnybos.

Londone įsikūrusi žmogaus teisių organizacija Amnesty International, paminėdama Pasaulinę karo tarnybos atsisakančiųjų dieną, 2015-ųjų gegužės 13-ąją išleido straipsnį apie Pietų Korėjos elgesį su karo tarnybos atsisakančiais asmenimis. Straipsnyje daugiausia buvo kalbama, kokioje sunkioje padėtyje šiuo metu yra jauni Jehovos liudytojai. Tą pačią savaitę apie karo tarnybos atsisakymo klausimą ir Jehovos liudytojų poziciją straipsnius parašė ir keletas naujienų agentūrų, pavyzdžiui, CNN ir The Washington Post.

Kai Jehovos liudytojas atsisako tarnauti Pietų Korėjos kariuomenėje, teisėjai, laikydamiesi nustatytos tvarkos, apkaltina jį karo tarnybos vengimu. Tačiau teisėjams darosi vis nemaloniau nuteisti taikius jaunus vyrus vien už tai, kad šie nuoširdžiai laikosi savo religinių įsitikinimų. c Vienu atveju Suvono apygardos teismo pirmininkaujanti teisėja, skaitydama nuosprendį jaunam liudytojui, apsiverkė, nes neturėjo kitos išeities kaip pripažinti jaunuolį kaltu.

„Nekalti.“ Tokį nuosprendį 2015 metų gegužės 12 dieną priėmė Gvangdžu rajono teismo teisėjas. Spręsdamas trijų jaunų Jehovos liudytojų bylą, jis susidūrė su moraline dilema ir nusprendė eiti prieš nusistovėjusią tvarką. Tikėdamasis paspartinti permainas teisėjas jaunuoliams pasakė: „Aš dėl jūsų tegaliu uždegti mažą degtuką. Viliuosi, kad jūs iš jo uždegsite didžiulę liepsną.“ Prokuroras sprendimą apskundė.

Septyni rajono teismai nutarė nebausti karo tarnybos atsisakančių asmenų ir jų bylas perdavė Konstituciniam Teismui nepaisydami 2004 ir 2011 metais to paties Teismo priimtų sprendimų. Tie teisėjai nenorėjo jaunuoliams skirti kalėjimo bausmės vien už tai, kad jie klauso savo sąžinės. Vienoje iš šių bylų Seulo Šiaurės apygardos teismo teisėjas Joung Choon Kchangas pasakė, kad baudžiant karo tarnybos atsisakančius asmenis „yra paminamos jų teisės ir individualumas. Be abejonės, taip žeminamas žmogaus orumas.“

2014-ųjų gruodį Pietų Korėjos advokatų asociacija surengė konferenciją karo tarnybos atsisakymo tema. Skaitydama pagrindinį pranešimą, buvusi Aukščiausiojo Teismo teisėja Su An Čon pasakė, kad sulaukti nepalankių JT Žmogaus teisių komiteto sprendimų ir JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijų „šaliai yra labai gėdinga“. S. A. Čon dar pareiškė, jog „šimtų jaunuolių sodinimas į kalėjimą yra nepateisinamas“, ir paragino susirinkusius teisėjus bei advokatus „daryti teismams spaudimą“, kad šie priimtų sprendimus vadovaudamiesi tarptautiniais standartais.

S. A. Čon savo pranešimą užbaigė tokiais žodžiais: „Kuo greičiau turime įvesti alternatyvią tarnybą. [...] Alternatyvios tarnybos įvedimas būtų vienas svarbiausių įvykių Korėjos istorijoje ir įspūdingas pasiekimas žmogaus teisių srityje, kai šalį valdo pirmoji prezidentė. Tik šitaip galime atitaisyti savo reputaciją ir nebebūti vadinama žmogaus teisių srityje atsilikusia šalimi.“

Pastaraisiais dešimtmečiais Pietų Korėjoje už atsisakymą eiti karo tarnybą kalėjo tūkstančiai Jehovos liudytojų. Jie labai laukia Konstitucinio Teismo sprendimo ir viliasi, kad karo tarnybos atsisakantiems asmenims teisėjai priims palankų sprendimą ir laikysis tarptautinių žmogaus teisių standartų.