2021 m. gegužės 20 d. Saratovo miesto Leninskio rajono teismas brolį Rustamą Seidkulijevą pripažino kaltu ir skyrė jam dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Iškart po teismo posėdžio brolis buvo išvežtas į kalėjimą.

Rustamas Seidkulijevas

• Gimė: 1977 m. Ašchabade (Turkmėnistanas)

• Biografija: augo be tėčio. 1993 m. pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Po dvejų metų prie jo prisijungė ir mama. Dar prieš krikštą Turkmėnistane du kartus sėdėjo kalėjime už tai, kad atsisakė atlikti karo tarnybą dėl įsitikinimų.

  Įsitikinęs, kad Biblijos pranašystės visada išsipildo, ir pamatęs, kokie naudingi yra Biblijos principai, Rustamas nusprendė paaukoti savo gyvenimą Dievui ir 1998 m. pasikrikštijo. 2000 m. jo patėvis už tai, kad yra Jehovos liudytojas, buvo deportuotas į Rusiją. Kartu persikėlė ir visa šeima.

  Rustamo profesija – telefonų taisytojas, taip pat yra dirbęs statybose. 2001 m. susipažino su Julija ir vėliau ją vedė. Pora mėgsta iškylauti, žaisti boulingą ir stalo tenisą. Nuo 2019 m. rugsėjo jiedu rūpinasi Rustamo tėvais.

2019 m. kovą pas Seidkulijevus atvažiavo Federalinės saugumo tarnybos pareigūnas. Savo automobiliu jis užblokavo išvažiavimą. Pareigūnas atskirai apklausė sutuoktinius ir išdavė jiems šaukimą prisistatyti į Federalinės saugumo tarnybos būstinę tolesnei apklausai.

2020 m. vasario 15 d. pareigūnai sulaikė Rustamą ir Juliją prekybos centre. Rustamas buvo uždarytas į areštinę. Vėliau vietinis teismas jam skyrė namų areštą. Iš pradžių dviem mėnesiams jis buvo apgyvendintas nuomojamame bute, jam neleido matytis su žmona. Kai brolis buvo perkeltas į savo namus, jam buvo uždrausta naudotis internetu ir kitomis ryšio priemonėmis. Brolio bausmės laikas buvo pratęstas septynis kartus, taigi iš viso namų arešte Rustamas praleido 217 dienų.

Namų areštas Rustamui sukėlė nemenkų sunkumų. Kurį laiką išeiti pasivaikščioti jis galėjo tik nuo 9.00 iki 11.00 val. Be to, vienu metu broliui nebuvo leidžiama net išeiti į kiemą, jis negalėjo suremontuoti prakiurusio stogo. Brolis prisimena, kas jam padėjo neprarasti teigiamo nusistatymo: „Būdamas namų arešte galėjau daugiau laiko skirti maldai ir dvasinių dalykų apmąstymui. Stengiausi būti užimtas, susiplanuoti dieną, tai padėjo man saugotis neigiamo mąstymo, nepulti į neviltį. Vis mąsčiau, kad kai kurie mano bendratikiai sėdi kalėjime, taigi jiems daug sunkiau nei man.“

Stiprybės Rustamas taip pat pasisėmė prisimindamas ankstesnius išbandymus. Štai ką jis sako apie įkalinimą Turkmėnistane: „Jehova tiek daug kartų mane sustiprino, ypač jo paramą jaučiau kalėjime, kai dar buvau jaunuolis. Ta patirtis išmokė mane patikėti savo rūpesčius į Jehovos rankas ir nepanikuoti.“

Rustamas ir toliau stengiasi daryti viską, kas jo aplinkybėmis įmanoma. Jis sako: „Lankykime sueigas, neapleiskime dvasinės veiklos. Neleiskime, kad kas nors atimtų laiką, kurį turėtume skirti tarnybai ar bendratikių stiprinimui. Esu pasiryžęs iš visų jėgų tarnauti Jehovai ten, kur jis norės, nes laiko liko labai mažai.“

Neabejojame, kad mūsų brangius brolius ir seses Rusijoje Jehova visada aprūpins „viskuo, ko reikia jo valiai vykdyti“ (Hebrajams 13:21).