Vykdydama nuožmią vyriausybinę kampaniją prieš Jehovos liudytojus, Rusijos valdžia žengė dar vieną žingsnį. Generalinė prokuratūra kėsinasi likviduoti Jehovos liudytojų filialą Rusijoje dėl tariamos ekstremistinės veiklos. Generalinio prokuroro pavaduotojas V. J. Grinas 2016 metų kovo 2 dienos įspėjamajame rašte liudytojų filialui nurodė per du mėnesius pašalinti visus „pažeidimus“.

Šiuo įspėjimu Rusija dar labiau priartėjo prie savo tikslo nuslopinti liudytojų veiklą ir suvaržyti jų religijos laisvę. Jei liudytojų filialas bus likviduotas, jis bus uždarytas ir įtrauktas į federalinį ekstremistinių organizacijų sąrašą, o visa nuosavybė – perduota valstybei. Vadinasi, visos 406 Jehovos liudytojų vietos religinės organizacijos (juridiniai asmenys) ir daugiau kaip 2500 bendruomenių taip pat būtų likviduotos, nes priklauso šiam filialui. Tokiu atveju būtų atimtos ir Jehovos liudytojų susirinkimų salės. Galiausiai, likvidavus liudytojų filialą, būtų atimta Jehovos liudytojų teisė išpažinti religinius įsitikinimus.

Rusijos valdžia kruopščiai apgalvotus savo veiksmus prieš Jehovos liudytojus grindžia suklastotais įkalčiais ir klaidingu federalinio kovos su ekstremizmu įstatymo taikymu. 2015-aisiais JT Žmogaus teisių komitetas išreiškė susirūpinimą „dėl daugybės pranešimų, kad [kovos su ekstremizmu] įstatymas vis dažniau taikomas siekiant riboti saviraiškos laisvę [...] ir religijos laisvę, puolant, tarp visų kitų, Jehovos liudytojus“. a

Jehovos liudytojų religinė organizacija yra tarptautinė ir gerai žinoma. Demokratinėse viso pasaulio šalyse ir visose Europos Sąjungos šalyse liudytojai gali laisvai išpažinti savo įsitikinimus. Bet taip nėra Rusijoje. Šios šalies veiksmai prieš taikią Jehovos liudytojų veiklą nuo dvidešimto amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio vis nuožmėja. Puolimas ypač suintensyvėjo po to, kai Rusija priėmė kovos su ekstremizmu įstatymą ir ėmė jį klaidingai taikyti – naudoti kaip priemonę neteisėtoms represijoms.

Siekdama užkirsti kelią terorizmui, Rusija 2002-aisiais priėmė federalinį įstatymą dėl kovos su ekstremistine veikla. Bet neaiškus ekstremistinės veiklos apibrėžimas nuo pat pradžių kėlė nerimą, kad šalies pareigūnai gali įstatymą naudoti kaip priemonę neteisėtoms represijoms. 2003-iaisiais JT Žmogaus teisių komitetas paragino Rusiją įstatymą pakoreguoti ir tiksliau apibrėžti, kas yra ekstremistinė veikla, kad būtų „išvengta savavališko įstatymo taikymo“. b

Užuot patikslinusi apibrėžimą, Rusija įstatymą pakoregavo taip, kad jį būtų galima taikyti dar plačiau. 2012-aisiais Europos Tarybos parlamentinė asamblėja pastebėjo: „Iš pradžių įstatyme ekstremistinė veikla buvo iš dalies apibrėžta kaip „socialinės, rasinės, nacionalistinės ar religinės neapykantos kurstymas, pasižymintis smurtavimu ar raginimu smurtauti“. 2006-aisiais įstatymą pakoregavus, frazė „pasižymintis smurtavimu ar raginimu smurtauti“ buvo pašalinta. [...] Šis neaiškus ekstremistinės veiklos apibrėžimas teisėsaugos institucijoms suteikia galimybę savavaliauti.“

Nuogąstavimai, kad įstatymas bus taikomas klaidingai, pasitvirtino. 2007-aisiais Generalinė prokuratūra, remdamasi įstatyme suformuluotu ekstremistinės veiklos apibrėžimu, pradėjo Jehovos liudytojų veiklos tyrimą. Generalinio prokuroro pavaduotojas V. J. Grinas – vienas iš pareigūnų, pasirašiusių minėtąjį įspėjamąjį raštą Jehovos liudytojų filialui, – nurodė prokurorams pradėti tyrimą išsiuntęs jiems oficialų laišką. Iš to buvo akivaizdu, kad kampanija prieš liudytojus bus vykdoma šalies mastu ir sistemingai.

Nors Jehovos liudytojai niekuo nenusikalto, nuo 2007 metų prokurorai visoje šalyje dėl jų veiklos pradėjo daugiau kaip 500 tyrimų. Jau minėtame Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pranešime sakoma: „2002 metais priimtu federaliniu įstatymu dėl kovos su ekstremistine veikla klaidingai naudojamasi siekiant varžyti kai kurias religines bendruomenes, ypač Jehovos liudytojus, kurių Rusijoje yra labai daug – 162 000. Klaidingai taikyti įstatymą imta vis dažniau po to, kai 2006-aisiais buvo priimtos įstatymo pataisos.“ c

Dar prieš grasindamos uždaryti liudytojų filialą, esantį netoli Sankt Peterburgo, teisėsaugos institucijos nusitaikė į liudytojų leidžiamą literatūrą. Taganrogo ir Gorno Altaisko miestų prokurorai kreipėsi į teismą reikalaudami, kad daugybė liudytojų leidinių būtų pripažinti ekstremistiniais ir įtraukti į federalinį ekstremistinių leidinių sąrašą.

Remdamiesi vadinamųjų ekspertų tyrimais, Taganrogo ir Gorno Altaisko teismai 2009 ir 2010 metais prokurorų prašymus patenkino – buvo uždrausti iš viso 52 religiniai leidiniai. Vadovaujantis šiais dviem sprendimais liudytojams buvo pateikta daug kaltinimų. Taganrogo ir Gorno Altaisko teismų pavyzdžiu pasekė ir kitų šalies sričių pareigūnai. Šiuo metu į ekstremistinių leidinių sąrašą jau įtraukti 87 liudytojų išleisti leidiniai.

Taganrogo, Gorno Altaisko ir visų kitų Rusijos teismų sprendimus dėl leidinių pripažinimo ekstremistiniais liudytojai ginčija. Be to, dėl kaltinimų ekstremistine veikla ir neteisingo elgesio su jais liudytojai Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) yra pateikę 28 skundus. Dėl 22 iš jų sprendimai bus paskelbti netrukus. Gindama savo poziciją, Rusijos valdžia pripažino, kad daugelyje į ekstremistinių leidinių sąrašą įtrauktų liudytojų leidinių „nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai skatinama smurtauti“.

Kai Rusijos valdžios iniciatyva teismai liudytojų literatūrą paskelbė ekstremistine, atsirado „teisinis“ pagrindas liudytojus pulti ir dar labiau varžyti jų teisę į saviraiškos laisvę.

• 2010-aisiais valdžia panaikino leidimą į šalį įvežti ir joje platinti žurnalus Sargybos bokštas ir Atsibuskite! Žurnalas Sargybos bokštas eina jau nuo 1879-ųjų. Abu žurnalai leidžiami didžiausiu pasaulyje tiražu.

• Nuo 2015-ųjų kovo į šalį neleidžiama įvežti jokios Jehovos liudytojų literatūros.

• 2015-ųjų liepą Rusijoje buvo uždrausta oficiali liudytojų interneto svetainė jw.org. Dėl to šalyje labai sudėtinga atsisiųsti liudytojų leidinių elektroniniu formatu. Už skatinimą apsilankyti šioje svetainėje asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

• 2016-ųjų pradžioje Vyborgo miesto prokuroras pateikė prašymą, kad Jehovos liudytojų išleistas Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertimas būtų įtrauktas į ekstremistinių leidinių sąrašą.

Valdžia ne tik apribojo saviraiškos laisvę, bet ir, kaip pretekstu pasinaudodama leidiniais, įtrauktais į federalinį ekstremistinių leidinių sąrašą, pradėjo tyrimą prieš liudytojų vietinius juridinius asmenis bei už religinę veiklą baudžiamojon atsakomybėn patraukė pavienius liudytojus.

Kai leidinys paskelbiamas ekstremistiniu, jo nebegalima spausdinti, platinti ar laikyti ketinant platinti vėliau. Prisidengiant šia įstatymo nuostata, vietinėms valdžioms išduoti teismo orderiai apieškoti šimtus liudytojų namų ir Karalystės salių ir patikrinti, ar ten nelaikoma draudžiamos religinės literatūros.

Dažnai kratos vykdomos agresyviai, ir pareigūnai konfiskuoja gerokai daugiau, nei įstatymas leidžia, – asmeninius daiktus ir visus religinius leidinius, net tuos, kurie į federalinį ekstremistinių leidinių sąrašą nėra įtraukti.

• 2010-ųjų rugpjūtį Joškar Olos mieste maždaug 30 pareigūnų iš policijos, Federalinės saugumo tarnybos (FST) ir ginkluotųjų specialiųjų pajėgų nutraukė religines pamaldas. Kai kuriems liudytojams pareigūnai sugriebė už kaklo, užlaužė rankas. Jie taip pat apieškojo patalpas ir atėmė asmeninius susirinkusiųjų daiktus, dokumentus ir leidinius.

• 2012-ųjų liepą Karelijos Respublikoje FST pareigūnai su slidininko kaukėmis ir ginkluoti automatais viešoje vietoje užpuolė liudytoją, prispaudė jį veidu prie automobilio variklio dangčio ir užlaužė rankas. Pareigūnai apieškojo keleto liudytojų namus ir konfiskavo asmeninius daiktus bei religinius leidinius, net ir tuos, kurie nebuvo įtraukti į federalinį ekstremistinių leidinių sąrašą.

• 2016-ųjų kovą Totorijos Respublikoje policija įsiveržė į Karalystės salę ir apieškojo keletą liudytojų namų. Jie konfiskavo kompiuterinę įrangą, asmeninius planšetinius kompiuterius ir religinę literatūrą.

Teisėsaugos institucijos slapta įmontavo vaizdo kameras liudytojų namuose ir susirinkimų salėse. Jos klausėsi liudytojų pokalbių telefonu, sekė susirašinėjimą elektroniniu paštu ir naudojosi kitomis neteisėtomis priemonėmis informacijai rinkti. Siekdami pagrįsti kaltinimus ekstremistine veikla, kai kurie policijos pareigūnai Jehovos liudytojų susirinkimų salėse pakišdavo uždraustos literatūros, taigi klastodavo įkalčius. Dėl to nemažai liudytojų buvo patraukti baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn.

Teisėsaugos institucijos neapsiribojo kaltinimais pavieniams liudytojams. Remdamosi suklastotais įkalčiais – Karalystės salėse pakišta uždrausta literatūra, – teisėsaugos institucijos siekia panaikinti Jehovos liudytojų juridinius asmenis – vietos religines organizacijas (VRO) d. Panaikinus VRO dėl kaltinimų ekstremistine veikla, valstybė konfiskuoja jos turtą. Dėl to liudytojai netenka savo maldos namų. Taip jau nutiko Taganroge ir Samaroje. Panašių veiksmų imasi valdžios institucijos kituose miestuose.

Panaikinus VRO Taganroge, valdžia, neturėdama teisinio pagrindo, susiėjimus melstis ir garbinti Dievą prilygino „uždraustos organizacijos neteisėtos veiklos tęsimui“. Šiuo pagrindu Taganrogo valdžia 16 Jehovos liudytojų nuteisė vien už tai, kad jie dalyvavo taikiame religiniame sambūryje. Į tokius sambūrius renkasi Jehovos liudytojai visame pasaulyje. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo tai pirmas kartas, kai Taganrogo gyventojai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad yra Jehovos liudytojai.

Jei valdžia filialą likviduotų, jo organizuojama veikla Rusijoje būtų uždrausta. Kaip Taganroge, taip ir visoje šalyje Jehovos liudytojams grėstų baudžiamoji atsakomybė vien už dalyvavimą krikščioniškuose susirinkimuose ir už pasakojimą apie savo įsitikinimus kitiems. Trumpai tariant, tokiu atveju Rusijoje Jehovos liudytojai galėtų tikėti, kuo tik nori, bet negalėtų savo tikėjimo išpažinti viešai. e

Jehovos liudytojų vyriausiasis teisininkas Philipas Brumley sakė: „Jehovos liudytojus prilyginus ekstremistinėms grupuotėms, o jų leidinius priskyrus prie teroristų literatūros, buvo visiškai peržengtos dorovės ir teisingumo ribos. Rusijos valdžia priėmė įstatymą, kuris prieštarauja tarptautiniams nuostatams, Europos Tarybos standartams, JT Žmogaus teisių deklaracijai ir pačios Rusijos Konstitucijai. Be to, šis įstatymas yra taikomas siekiant varžyti taikingą religinę veiklą ir panaikinti liudytojų veiklos Rusijoje centrą.“

Filialo Rusijoje atstovas Vasilijus Kalinas pastebėjo: „Jehovos liudytojų veikla Rusijoje prasidėjo XIX amžiuje ir tęsėsi nepaisant smarkių persekiojimų sovietmečiu. Sovietų Sąjungai žlugus, valstybė mus pripažino represijų aukomis. Norime ir toliau taikiai išpažinti savo tikėjimą Rusijoje. Šmeižikiškais kaltinimais, esą užsiimame ekstremistine veikla, paprasčiausiai siekiama užmaskuoti religinę netoleranciją tų, kuriems nepatinka mūsų įsitikinimai. Mes nesame ekstremistai.“

Jehovos liudytojai tikisi, kad Rusija, kaip ir daugelis pasaulio šalių, gins jų teisę į religijos laisvę. Taip pat jie prašo, kad Generalinė prokuratūra nutrauktų veiksmus prieš liudytojų filialą ir kad Rusija gintų religinių mažumų teises. Ar Rusija tai padarys? Ar vis dėlto žengs didžiulį žingsnį atgal ir persekios Jehovos liudytojus kaip sovietų laikais?