Rodyti straipsnį

Kervenas Kakabajevas už atsisakymą atlikti karo tarnybą buvo nuteistas vienus metus kalėti.

2018 M. KOVO 28 D.
TURKMĖNISTANAS

Turkmėnistanas toliau nepaiso teisės į sąžinės laisvę

Turkmėnistanas toliau nepaiso teisės į sąžinės laisvę

2018 metų sausį Arslanas Begendžovas ir Kervenas Kakabajevas buvo apkaltinti karo tarnybos vengimu ir nubausti vienų metų kalėjimo bausme. Šie jauni vyrai yra Jehovos liudytojai ir karo tarnybos atsisako dėl religinių įsitikinimų. Jie mielai atliktų alternatyvią civilinę tarnybą, tačiau Turkmėnistano valdžia kol kas nepripažįsta teisės atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų ir nesudaro sąlygų atlikti alternatyvią tarnybą.

Suėmimas, teismas, įkalinimas

Pareigūnai A. Begendžovą suėmė sausio 2 dieną ir nuvežė į laikino kalinimo įstaigą, kur jis buvo laikomas iki teismo. Sausio 17 dieną teismas pripažino vyrą kaltu dėl karo tarnybos vengimo ir skyrė jam vienus metus kalėjimo. A. Begendžovas teismo sprendimą apskundė.

K. Kakabajevas taip pat buvo suimtas sausį ir neteisingai apkaltintas. Sausio 29 dieną teismas ir jam skyrė vienų metų kalėjimo bausmę. Posėdžio metu teismas neleido pristatyti jam palankių JT Žmogaus teisių komiteto priimtų sprendimų. Gali būti, kad jo skundas nepasieks apeliacinio teismo. Kalėjimo pareigūnai užlaikė skundui paruoštus dokumentus, kuriuos K. Kakabajevui perdavė jo advokatas. Todėl vyras negalėjo pasirašyti jų per dešimt dienų, kaip kad reikalauja įstatymas.

K. Kakabajevas už atsisakymą eiti karo tarnybą baudžiamas jau antrą kartą. 2014 metų gruodį jam buvo skirti dveji metai pataisos darbų. Tai reiškia, kad tuos dvejus metus jis turėjo mokėti valstybei 20 procentų savo atlyginimo.

„Vis dar nepripažįsta teisės atsisakyti karo tarnybos“

Turkmėnistanas teigia gerbiąs pagrindines žmogaus teises. Tačiau atsisako atsižvelgti į tarptautinius standartus ir pripažinti teisę neiti karo tarnybos dėl įsitikinimų.

2015 ir 2016 metais JT Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas), atsižvelgdamas į karo tarnybos atsisakančių Jehovos liudytojų skundus, paskelbė dešimt sprendimų. Juose Komitetas peikia Turkmėnistaną už tai, kad persekioja ir kalina karo tarnybos atsisakančius Jehovos liudytojus. 2017 metų balandį Komitetas vėl išreiškė susirūpinimą, kad Turkmėnistanas „vis dar nepripažįsta teisės atsisakyti karo tarnybos ir toliau bei pakartotinai persekioja ir įkalina Jehovos liudytojus už tai, kad šie atsisako eiti karo tarnybą“. Komitetas paragino Turkmėnistaną įvesti alternatyvią civilinę tarnybą, nustoti traukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsisakančius karo tarnybos, ir paleisti tuos, kas už šios tarnybos atsisakymą yra kalinami.

Pastaraisiais metais Turkmėnistano valdžia su karo tarnybos atsisakančiais asmenimis elgėsi kiek geriau. Nuo 2014-ųjų gruodžio liudytojai vietoje įkalinimo buvo baudžiami kitaip – valdžia tam tikrą laikotarpį, nuo metų iki dvejų, nuskaičiuodavo 20 procentų jų atlyginimo (kaip kad K. Kakabajevo atveju 2014 metais) arba nuteisdavo lygtinai. 2015 metų vasarį iš kalėjimo buvo paleistas paskutinis liudytojas, kalintas už atsisakymą eiti karo tarnybą. Deja, A. Begendžovo ir K. Kakabajevo bylose Turkmėnistano valdžia nežengė žingsnio pirmyn, bet vėl grįžo prie ankstesnės griežtos pozicijos.

Liudytojai kalinami ne vien už karo tarnybos atsisakymą

Šiuo metu Turkmėnistane kali ne tik A. Begendžovas ir K. Kakabajevas, bet ir Bahramas Hemdemovas. Šis keturių vaikų tėvas kalėjimo bausmę gavo už tai, kad naudojosi teise į religijos laisvę – savo namuose Turkmenabate rengė Jehovos liudytojų sueigą. B. Hemdemovas yra kalinamas nuo 2015-ųjų. Per pastaruosius dvejus metus Turkmėnistano prezidentas suteikė amnestiją šimtams kalinių, tačiau prašymai pritaikyti amnestiją šiam Jehovos liudytojui nuolat atmetami.

Jehovos liudytojai tikisi, kad jų tikėjimo broliai Turkmėnistane sulauks palengvėjimo ir kad šalies valdžia pripažins teisę į religijos bei sąžinės laisvę ir ištaisys neteisybę.